Baras

...

Vos įėjusi, iškart patraukė prie baro ir atsisėdo ant aukštos baro kėdės, susikeldama koją ant kojos. Šiek tiek paflirtavusi su barmenu gavo nemokamą kokteilį. Smagu buvo, kad jai net nereikėjo panaudoti savo įtaigos, kad kažką gaut. Gerdama savo kokteilį net nesidairė, kadangi jeigu kas norės, tai pats prie jos prieis.

Kadangi Jeremis seniai bebuvo tokioj vietoj kaip Mystiškių Grilis taigi sugalvojo šį nuobodų vakarą čia apsilankyt. Įėjęs patraukė link baro ir ten pastebėjo besėdinčią Eleną/ Katheriną ar kokia dar ten antrininkė ar tretininkė yra. Kadangi daugiau liaudies nebuvo taigi priėjo prie merginos.
-O kokie žmonės
šypteli

Išgirdusi jau ne kartą girdėtą balsą, Kath pasisuko į Gilberto pusę ir šyptelėjo jam taip gan draugiškai, bet juk žmonės, kurie pažinojo Kath iškart iš jos šypsenos galėjo pasakyt, kad čia ji, o ne Elena.
- Džeremi.- patenkinta nusišypsojo ir pirštukais barbent per baro stalviršį pradėjo. Įdomu ar jis ją Elena laiko ar ne.

- koks mielas ir džiugus sutikimas, Katherina
šypteli ir prisėda šalia. ai dar užsisako sidro. reik pakankint jauną organizmą
- o tu kodėl viena čia? nerandi aukų kurias galėtum pakankinti?
kilsteli antakį

- Stengiausi.- taip visiškai abejingai pasakė, lyg jai tas pats būtu.
Taip lėtai pasisuko į jį ir sučiaupė lūpas, taip akivaizdžiai nužvelgdama jį nuo galvos iki kojų.
- Na, viena iš aukų stovi prieš mane.- saldžiai šyptelėjusi atmetė plaukus atgal. - tad jei netingi, tai jau gali dabar persipjaut kokią veną, kad man nereikėtų vargti.- nu mielumo įsikūnijimas ji dabar buvo. Tokį jau mielą veidelį nutaisė.

- ir tau taip puikiai išėjo
paplenkšnoja Kath per petį
-ir sugadint tokį malonumą kad pačiai tau nieko nereiktų daryt?
kilsteli antakį ir gavęs savo sidrą po truputį geria
-gal nereikia

Pažvelgė į tą vietą, kur jis paplekšnojo ir kilstelėjo antakius.
- Žaidi su mirtimi.- taip rimtai sumurmėjo ir tuomet šiek tiek galvą pakreipė.
- O ką? Sunku?- kreivai šyptelėjo. Neslėpkime, jie abu vienas kito nemėgo ir tikriausia niekada nepamėgs. Juk Kath kartą jau buvo užpuolusi Dežremį kriptoje.

- o taip aš tave irgi myliu
šypteli. žino kad jei jau sutikai tokį žmogų kaip Katherina vos jį pamačius reik gręžtis į kitą pusę ir eit kuo greičiau
- o tau iš to koks malonumas ar nauda būtų? jokia. tai va aš apie tave pagalvojau
toliau siurbia savo tą gėrimą.

Pakreipė galvą ir taip meiliai sumirksėjo.
- Miela tai girdėti iš tavo pusės.- ech tas jos lipšniai saldus balselis. Lyg jai malonu būtu, bet ką čia jau. Vos laikėsi jo neužpuolus, bet nenorėjo per daug dėmesio pritraukt.
- O taip, tu tikrai apie mane galvoji. Tiesiog man nereikėtų nieko daryt, pats nusigalabytum.- gūžtelėjo petukais ir gėrė ten tą savo gėrimą.

-o tu gal į gerąją pusę pasikeitei?
mato kad ši nieko blogo nedaro. pakolkas. žiūri ar ilgai iškentės
-tai juk čia tau nėra ką veikti o ne man
gūžteli ir dabagia savo gėrimą

- Tai žinoma. Aš juk visuomet buvau gerumo įsikūnijimas.- kiek sarkastiškai šypteli jam ir pavarto akeles. Kažin ar ji kada bus dar tokia gera, kaip ir būdama žmogum. Nors ir tada ne angelėlis buvo, o tapus vampyre, jos charakteris tik sustiprėjo.
- Bet man bus smagu matyt, kaip tu pats save pribaigi.- gūžteli petuku ir nužvelgia jį taip. - Galima suorganizuoti. Tereikia nuimti apsaugą,- taip klastingai pakilnoja antakius.

-Šaunuolė, taip ir toliau mergyt
prunkšteli. jaučia kad jau nebeužilgo jisai prisidirbs. gal jau visai laikas šalintis? tokią gražią dieną nukentėt visai nesinori
-kad ačiū man ir su mano apsauga visai patinka gyventi
šypteli toks miels žmogus

Žvilgteli į jo pirštus, tikėdamasi ant vieno iš jų pamatyti Gilberto žiedą, kuris prikelia žmogų, jei nužudomas yra mistinio padaro. Mąstė ar jis apklausė Elenos ir nusiėmė jį.
- Džeremi, mes juk galėtumėm būti draugais, o tu tokios jau blogos nuomonės apie mane.- pilnai pasisuko į jį ir sumirksėjo kelis kartus. Aha, žinoma, būtu jie draugais. Tiesą sakant Kath Džeremis visiškai nerūpėjo, tik vat kad jis jos dėl sesers nemėgo. Ir dėl to, kad ji vampyrė.

(su žiedu nepergyvenk :D)
-tu juk ir pati netiki tuo ką pati pasakei
nusijuokia
-bet aktorė tu tikrai gera gera. gal susimastei kad į aktorinį stosi?
kilsteli antakį. jo jau jis ir patikėjo kad jie gali būt draugais

- Kodėl gi? Jeigu tu nebūtum Gilbertas, nebūtum nusistatęs prieš vampyrus, nebūtum silpnas emocingas žmogelis, arba tiesiog šiaip mane žavėtum, galbūt tikrai būtumėm draugai, bet deja, dabar jau to niekada nebus.- pakreipusi galvą išpyškino čia jam ir nusišypsojo savo nepriekaištinga, piktdžiugiška šypsena.
- Deja, niekada ten nestosiu, dėl labai aiškių priežasčių. Ir man to nereikia.- šyptelėjo puse lūpų taip įžūliai. Na juk vampyrė negali lipt ant scenos. Dar kas nors nufotkins, matomoj vietoj pakabins ir viskas jai. Nebegyvens po kokių šimta metų šitam mieste, nes kažkur bus jos nuotrauka, kuri atskleis žmonėms kas ji yra.

-kažin ar koks normalus žmogus nėra nusistatęs prieš vampyrus
nusijuokia
-ir tuolabiau prieš tave
padūsauja
-bent jau turėtum veiklos. būtum kietc žmogus ir būtum garsi.

- Elena netgi mylėjo du iš jų. AK taip, dar Caroline, kuri jos geriausia draugė. Tyleris, kuris pusiau vilkolakis, pusiau vampyras. Ir apskritai. Pusė jos draugų mistinės būtybės. Nori pasakyt, kad ji buvo nenormali?- pergalingai šyptelėjo, kadangi suprato, kad gerai čia jam įgelti pavyks.
- Na, o apie tai kas prieš mane nusistatęs ir kas ne - ne tavo reikalas- šyptelėjo jam taip meiliai ir vėl nusisuko.
- Aha ir po kokių dešimties metų turėčiau visą savo egzistenciją slapstytis. Tikrai logiška..- pažvelgė į jį tokiu "daah.." žvilgsneliu ir atsiduso.

-tai aišku kad nenormali. o ar aš kada nors sakiau kitaip?
sunkus tas gyvenimas. stumia visi ant jo. gal laikas jam nusižudyt? arba ir jam vampyru tapt. gal neblogai būtų
-tu vos ne forever alone. tai aišku aišku ne mano reikalas
nusijuokia
-a taip a taip kiek laiko slapsteis. tai kas tau čia tėra dar keli šimtmečiai?

- Įdomu ką ji pasakytų, jeigu sužinotų, kad ją nenormalia pavadinai.- nusijuokė ir pasirėmė galvą ranka, klapsėdama savo rudomis akutėmis ir žiūrėdama į jį. Kai jis čia ją forever alone pavadino, ji pasislinko arčiau jo ir pirštu perbraukė per jo smakrą, kai jų veidai buvo visai netoli vienas kito.
- Niekada negalvok, kad ką nors apie mane žinai.- sumurmėjo taip grėsmingai, šiek tiek pakreipdama galvą. Šypsodamasi atsitraukė. O ko norėt, ji gi psychotic bitch.
- Tu vis tiek nesuprasi.- gūžtelėjo pečiais. Ir tikrai jis niekada nesuprastų jos ir Klauso reikalo.

- o aišku tu pabūsi ta kuri jai ims ir pasakys?
kilsteli antakį. Kath stilius čia. net nereik ko kito tikėtis
- uoj aš tikrai nenorėjau jūsų didenybe
pasimaivo. jaučia kad atsiims jis vieną gražią dieną bet dzin. šiandien negraži. lauke lietus lyja ir šiaip.
-aišku tų moterų per amžius negalima suprast
padūsauja ir pavarto savo gražias akeles

- Pasakysiu tuomet, kai tai teiks man naudos.- pakreipus galvą šyptelėjo puse lūpų. O kokia prasmė tiesiog ateit ir pasakyt, kad jos brolis ją laiko nenormalia. Ji tai pasakys tuomet, kai Elenai bus skaudžiausia tai išgirst. Nieko nepasakė po jo tos frazės, o tik pažvelgė taip žudančiai ir nekaltai nusišypsojo. Tikrai, kad atsiims.
- Na, manau tu turėtum kaip tik gerai suprast. Gi toks jautruolis esi.- nusijuokė. Kažkodėl visada Džeremį laikė tokiu silpnu ir jautriu žmogeliuku.

-kaip visada. kai man teiks naudos. tik apie save ir tegalvoji?
kilsteli antakį. gerai reik šalintis jau jam iš čia
-buvo labai malonu čia su tavim pasikalbėt, bet dabar jau aš šalinuos iš čia
atsistoja

- o apie ką man daugiau galvot? Apie tave?- kilstelėjo antakius taip kiek pašaipiai ir sukryžiavo rankas po krūtine.
- Man taip pat labai labai malonu buvo.- taip sarkastiškai pasakė ir šyptelėjusi atsistojo ir apsisukusi išėjo iš čia.

išėjo