Baras

...

Atkulniavo sau linksmai prie bariuko, nužvelgusi visus žmones, pagaliau atsisuko į barmeną ir užsisakė pieniško kokteilio.

Atėjusi, apsižvalgė ir nuėjo prie merginos. Klestelėjusi ant kedės atsisuko į ją ir nusišypsojo.
- Sveika.- tarstelėjo ir atsisukusi į barmeną užsisakė vaisinės arbatos.

Ta net nesuprato ar čia jai sako. Atsisuko į merginą ir nužvelgė ją visą iki kojų galiukų. Nu nematyta, kaip ir jai...bet kadangi panikė, be kompleksų, o jei ką taigi nudėt galėtų. - Sveika,-mielai šyptelėjo. Kai jai atnešė jos kokteilį, truputį gurkštelėjo.

Pajutusi, kad ją gan drąsiai nužiūrinėja išsišiepė ir ištiesė savo rankelę.
- Elena.- linktelėjo, laukdama kol ji pati prisistatyt.

-Cher,-šyptelėjo ir padavusi ranką ją šiek tiek spustelėjo,-Taigi, kodėl čia viena atėjai?-šyptelėjo. Nes gi dažniausiai tokias mielas mergaites atlydi vaikinukai.

Nusišypsojo gavusi savo arbatą, ir pasipūtusi siurbtelėjo.
- Prasiblaškyti turbūt.- gūžtelėjo petukais. Norėjo ji išeiti iš tų namų ir nesupelyti. Linktelėjo galvą į jos pusę. - o tu?.

-Manau, kad žvalgytis būtų, kokiame miške ar panašiai,-sukikena. nes čia tikrai nebuvo į daug ką ir težiūrėti.-Tikriausiai kaltas nuobodulys, o antra priežastis - pasiilgau žmonių,-linktelėjo.

Kilstelėjo antakiuką.
- Ką, gyveni ne tarp žmonių?.- nusipurtė paleisdama savo vaizduotę, ir išgėrė arbatos.

-Aišku, tarp žmonių, - sumišo truputį mergaitė. Pasijautė prie Elenos, per daug galinti būti savimi tikriausiai,-Tiesiog..seniai iš namų buvau išėjusi,-linktelėjo. -Sirgau,- galų gale rado tinkamą pasiaiškinimą.

Linktelėjo. Paaiškinamas dalykas.
- Aš irgi, senai nebuvau išėjus gryno oro pakvėpuot.- nusišypsojo suradusi giminingą sielą. Išgėrusi arbatą pažiūrėjo į ją, tikrai nėra niekada jos mačius.
- Gal nauja?.- lyg iš Perwoll reklamos paklausė.

-Skaityk, mes giminingos sielos,-sukikena.-ta prasme?šitam miestelyje?-šyptelėjo.

Išgėrusi visą arbatą padėjo ant stalo ir stumtelėjo barmenui, kad paimtu.
- Taip šitam miestelį. Nesu tavęs mačiusi ankščiau.- kilstelėjo antakiuką ir dar kartelį nužiūrėjo, kad nebūtu apsirikusi. Juk ji pažįsta daug maž visus gyventojus, nauji žmonės yra deficitas.

Gavusi žinutę, truputi sutriko ir atsistojusi atsisuko į draugę.
- Aš turiu eiti, susirašysim.- šyptelėjo ir išbėgo.