Staliukai nr.1

..

atėjęs kiek pasižmonėti Kol apsižvalgo ir akies krašteliu lyg ir ieškojo sau kompanijos, bei kokios sugerovės ar sugerovo, tas jam nelabai rūpėjo, nes kiek pakybint mergeles jam visai patiko, juk senai to jau nedarė, pamatęs blondinę visai tokią nieko, nė nepažinodamas jos priėjo ir atsisėdo taip įžūliai, bet jam tai nerūpėjo. -turbūt jau leidimo nereikia prašyti prisėsti.-galiausiai prabilo su savo akcentu australišku

pavartė akis. -ėch, čia pačiam turbūt išgarsėt neįmanoma, viskas tik per Klausą, na ir bet kuriuo atveju aš jau atsisfdau, tad...-išsišiepia, tas klyksmas jos jam juoką kėlė. -matosi, kad dar naujokė.-palinksi, nes jis tai jau pripratęs prie verbenos yra.

-ar aš tau panašus į šlykštų vaikiną?-išsišiepia ir pakviečia padavėja, bei užsisako viskio su ledu.-čia turėčiau suprast kaip komplimentą, panele?-sukikeno ir po kelių minučiū gavęs savo viskį atsigeria jo.

-aš ypatingas ir skiriuosi nuo savo brolių, tad būtų malonu jei manęs su jais nelygintum.-nusišypso ir pažiūri į merginą atsigerdamas viskio. -oh, aš Kol Mikaelson, kaip jau žinai Klauso brolis.-išsišiepia. -malonu, Karolina.-keįsta, kad jis toks mielas, nes paprastai toks nebūna

-nes aš kitoks, nei mano broliai ir kitoks nei kiti vampyrai.-palinksi ir išgeria iki dugno viskį.

pažiūrėjo į ją tokiu lediniu žvilgsniu. -o kodėl aš turėčiau tau pasakoti iš vis apie save?-vis dar stebėjo ją įdėmiai

-kaip ir sakiau, aš nesu toks kaip mano broliai, esu mielesnis, kartais.-išsišiepia ir vartalioja tuščią viskio stiklinę į ją žiūrėdamas, o vėliau akis pakelia į blondinę. -žinoma, yra ir panašumų, esu toks pats kerštingas.-nusišypsojo ir pakvietęs padavėją užsisako dar viskio su ledu.

-Klausas irgi mielas ,bent prie manęs. - Pasako ir parodo jam sidabrinę apyrankę su deimantais. - Va jis man ką padovanojo, - Sukikena ir šypsojosi jam.Ir gavusi savo gėrimą po truputuką jį geria ,nes jis toks skanus.

-eilinis jo triukas mergina pasinaudoti.-pavarto akis pažiūrėjęs į tą apyrankę, o gavęs savo gėralą užsiverčia jį

-Gal ne ,gal taip bet vistiek ji graži. - Pasako ir žiūri į jį ir geria tą martinį kurio skonis toks nuostabus.

atsiduso. -pigus niekalas ir deimantai abejoju ar tikri..-nusišypsojo ir niekinamai pažiūrėjo į tą apyrankę, o paskui vėl į merginą, jam viskas kas susiję su Klausu nelabai patiko, nes pats Kol'as jo nekenčia ir niekaip negali atleisti už išdavystę

-O kodėl tu atrodo ,kad nekenti savo brolio ,labiau už mane? - Paklausę jo ir žiūrėjo į jį ,įdomu jai buvo kodėl jis taip kalba.

-na šitos paslapties aš tau neatskleisiu.-išsišiepia. -tu sutari su Klausu kaip matau, tad dar išplepėsi viską.-pavarto akis ir vėl atsigeria savo gėralo, apsidairo po kavinę, visai jauku jam čia buvo ir jau gana išalko, reiks eit jam vėliau kokią panikę nusigriebt ir ja pasimaitint, juk jam tai grynas malonumas

-tai kodėl tuomet mūvi jo dovanotą apyrankę?-nesupratęs biški jos paklausė

-Jo geras skonis, - Pasako taip užtikrintai ir žiūrėjo į jį ,galvojo kažką. - Ir todėl ,kad jis išgerbėjo mano gyvybe ,du kartus. - Sukikena

-jis gelbsti gyvybes? -vos nepaspringo savo tuo viskiu, niekada neįsivaizdavo Klauso gelbstinčio kažkieno gyvybę. -čia tai tikrai naujieną pasakei..-atsidūsta, jautė širdyje, kad jis jo dar labiau pradeda nekęsti, rodos jam kiti svarbesni už šeimą