Staliukai nr.1

-Patarimas niekada nesiraukyk, - Pasako ir šypsojosi jam tokia ypatinga šypsena ir žvelgia į akis ir po truputi geria martinį.

-nereikia man tavo patarimų, mieloji, ir pats žinau kaip man reikia elgtis.-palinksėjo, nepatinka jam kai kas nors patarimus svaido.

-Nenervuok, - Susiraukė ,dabar jau nesišypsos ,nepatinka jai kaip nurodinėja kas nors.

-kodėl turėčiau?-sukikeno, va dabar jam tai linksma buvo, kai ši susiraukus sėdėjo, vartaliojo tą stiklinę klastingai žiūrėdamas į merginą

Nusuko akis nuo Kol'o - Tu tikrai ne mielas. - Pridūrė ir po truputi geria savo martinį ir nesišypso.

-o pagaliau pripažinai.-dar labiau patenkintas buvo ir netgi padavėjo paprašė degtinės, o pats tik žiūrėjo į merginą ir šypsojosi

Atsisuko į jį ir tiesiog negalėjo nesišypsoti tai nusišypsojo tokia be proto gražia ir viliojančia šypsena.

nusijuokė iš merginos tokio judesio lūpų. -tavo šypsena ne ką prastesnė už manąją. -palinksėjo

-Žinau, - Nusijuokia ir dar labiau šypsosi.Dar užsisako iš karto trys stiklines martinio ir žiūri į jį.

-kaip matau labai trokšti pasigerti?-sukikena pamatęs, kad ji tiek daug martinio užsisakė ir ką tas jo brolis joje tiek daug pamatė

-Ne nenoriu išgersiu vieną stiklinę ,o yra akiciją perki martinį ir už pinigus kurios sumoki paaukoja vaikų ligoniniai. - Pasako ir žiūri į jį.

-ir kas iš to? išgelbėsi tipo tus vaikus?-taip bereikšmiškai pasakė, nerūpi jam tie vaikai, taip taip jis jau nėra toks ir mielas, nes kitų gyvenimai jam nusispjaut

-Taip jie serga vėžiu, - Pasako ir žiūrėjo į jį. - Nebūk toks be jausmis. - Palinksi.

-na toks esu jau nuo gimimo ir nesirūpinu kitų gyvenimais.-atsidūsta, vaje koks jis blogas, bet jam tai nerūpi, svarbu, kad pats nemirtų

Pasilenkia prie jo ir pažiūri jam į akis. - O jeigu žinočiau kaip tave nužudyti ir tave nužudyčiau tau rūpėtu tavo gyvybė? - Paklausę jo

-geriau net nebandyk to daryti, nes nukentės tavo draugai.-rimtai pasako, o vėliau nusišypso, tai nuskambėjo lyg ir atsakymas į jos klausimą

-Kaip jie nukentės jeigu aš tave nužudysiu ,o ne įkišiu į karstą ,nes aš jei žudysiu tai žudysiu normaliai ir iki galo, - Sukikena.

-tai gali padaryti ir kas nors kitas už mane, pavyzdžiui rebekah.-nusijuokė ir sėdi sau atsipalaidavęs, greičiau jis ją nužudys, nei ji jį.

-o tau niekas nesakė, kad aš moku labai gerai pasislėpti?-nusijuokia, juk ilgą laiką slėpėsi kažkur nuo kažko

-Kape? - Paklausę jo ir nusijuokia juk jis jame praleido 900 metų ,nesamonė kažkokia.

-ne ne kape.-papurtė galvą, na taip jis kape praleido 900 metų, bet iš ten išėjęs buvo grįžęs į miestelį paskui vėl iškeliavo, nes taip reikėjo, o dabar vėl grįžo

-Tai kiek tau metų tada? - Paklausę jo ,smalsi vis dėl to šiandien Karolina.Šypsojosi jam tokia fainute šypsena.

-man? dvidešimt du jau kurį laiką.-sukikena, žinojo, kad ji tikėjosi jog pasakys kiek jis metų jau gyvena, bet šis to nepasakė

-O jei rimčiau? - Paklausę jo ,nes jai nepatiko kaip žmonės taip sakydavo.Ne rimtai.