Suoliukai

Tatia nė pati nežinojo kodėl ji grįžo būtent dabar ir kodėl ji išviso grįžo. Tikriausia ji nebenorėjo, kad jos antrininkės kęstų nuo jos klaidos. O galbūt ji vis dar taip karštai myli Klausą, kad negali be jo ilgiau tverti. O dar gal ir tai, kad Elijah vėl prikeltas ją privertė čia grįžti, Na, ka ir kokios bebūtų priežąstys ji nežinojo.
-Aš grįžau tam, kad tau padėčiau.-pasakė pažvelgdama į Elenos akis.- Aš apleidau katheriną ir ji tapo tikra pabaisa. Aš nenoriu, kad ir tau taip nutiktų. Aš nenoriu, kad tau visą gyvenimą tektų kęsti nuo Klauso ir kitų orginalų. Aš noriu, kad visa tai baiktūsi. Aš noriu jų mirties.-pasakė nieko dar nenutuokdama apie tai, kad nužudžius vieną orginalą miršta visi jo sukurti vampyrai, o tokiu atveju mirtų ir Katherina. Laimei, Tatia žinojo, kieno kraujas pavertė eleną vamoyre ir dėl to po orginalų mirties Elena liktų gyva. Na, nebent žūtų ir Tatia.

- ir kuo gali man padėti?- pati nesuprato, kodėl ji turėtu jai padėti.- maniau, kad Katerina bloga iš prigimties, o ne tik tapus vampyrę.- paprotavo truputi. Negalėjo įsivaizduoti K' geros, kaip Elė, ar dar kokios. - Aš nieko nepadariau originalams, dėl to jie nieko nenorės padaryti man,- vis dar nesuprato kodėl. Juk tikrai, kodėl originalai turėtų norėti pakenkti jai? ji gyventų savo gyvenimą, jie savo ir viskas.

-deja, Katherina buvo tokia kaip tu, tokia kaip aš, bet bėgimas nuo orginalų pavertė ją savanaude kale. Jie išžudė visą merginos šeimą vien dėl to, kad ji tapo vampyre.-pasakė tokiu šaltu ir piktu balsu, kuris gana keistai skambėjo mergaitės lūpose.- Jie norėjo paimti ir Katherinos mergytę, bet man pavyko ją apsaugoti.-pridūrė pažvelgdama į Eleną.- Vien tik savo prigimtimi tu jau keli pavojų orginalams, nes net ir tapusi vampyre, savyje tu turi tai kas gali jiems pakenkti.-pasakė jau ramesniu tonu.

- Kuo aš galiu pakenkti jiems?.- jau visiškai susipainiojo mergina. Vistiek, kad ir kaip norėjo negalėjo patikėti, kad Katerina kažkada buvo dora mergelė, kuri norėjo visiems padėti. Ne. Tai ne jos stilius. - Bet Klausas sulaužė prakeiksmą, jis turi visko ko jam reikia. Jis net turi kelis maišelius su mano krauju.- kad ir kaip nenorėjo, jis iš jos išpešė per prievartą visa tai. Bet bent jau nebelindo prie Elenos.

Taja nenoromis nusijuokė iš tokio Elenos naivumo.
-Petrovų kraujas pukūrė visus vampyrus, tad Petrovų kraujas gali juos ir pražudyti. Tu esi Petrova.-pasakė pažvelgdama į Eleną, kurios veidas atrodė sutrikęs ir naivus - visai toks, koks buvo Tatios veidas prieš kelis tūkstančius metų.- Tavo kraujo jam ilgam neužteks ir kaip manai ką jis bandys daryti tada?-paklausė kol galiausiai jai per kūną nubėgo šiurpas, tarsi kažkas būtų nutikę.- Ar Klausui kas nors nutiko?-paklausė pasukdama savo akis į Eleną.

Vis dar buvo keista girdėti. Žinojo ji, kad yra Petrova, o ne Gilbert. Bet vistiek tai skambėjo kaip visiška nesąmonė. Bent jau gerai tai, kad jis nežinojo, jog ji yra vampyrė. Turbūt būtu visiškai supykęs.
- Na buvo keleta tokių įvykiu.- sumurmėjo.

Tatiai tie Elenos žodžiai visai nepatiko.
-Kokie dar keletas įvykių?-paklause nei piktai, nei labai draugiškai, mat jai reikėjo sužinoti ar Klausui nenutiko nieko blogo. Labai keista, kad Tatia taip labai norėdama nužudyti orginalus nesugeba susitvardyti pajautusi, kad bent vienam iš jų kažkas ne taip. Keista, kad toks stiprus ryšys atsirado tarp jos ir orginalų, tuomet, kai jie buvo paversti vampyrais. Visus tuos metus, kai Tatia gulėjo karste, ji jautė kiekvieno orginalo skausmą, džiaugsmą ir kitus jausmus, bet jai dar neteko pajusti kažko panašaus į tai ką ji jautė dabar. Na, gal nebent tada, kai Finnas buvo perbestas durklu ir išnyko.

- Na Klausas, ketino mane visiškai nukraujinti, tada bučiau mirus.- kiek tyliai pasakė, jausdama, jog šitai merginai Klausas turbūt svarbiau nei ji, nors ir pati nesuprato, kodėl yra tokia svarbi. Nenorėjo tokia būti.- Todėl Bonė, užšaldė jį.- taip greit mestelėjo, bijodama, kaip reaguos mergina, ir žiūrėjo į ją, jos reakciją.

Išgirdusi apie tai, kad Klausas bandė ukraujinti Eleną, Tatia kiek susiraukė, o jos mintys šaukte šaukė "kaip jis galėjo taip padaryti". Tatia vis dar nenorėjo patikėti, kad Klausas pasikeitė labiauisiai iš visų, kad jis tapo didžiausia pabaisa iš visų. Juk taip nebuvo, juk jis nebuvo toks.Išgirdusi apie "užšaldymą' Tatia iškarto suprato apie ką eina kalba, mat ir pati ilgą laiką buvo tokiame būvyje.
-Taigi dabar jis yra neveiklus?-gana aiškiai ir lėtai tardama kiekvieną žodį pasakė ir tuomet pažvelgė į Eleną.- O kur šiuo metu yra jo kūnas?-paklausė primerkdama vaikiškas akutes.

Kalbėjo jau visiškai atsargiai su ja. Kadangi, visas pasitikėjimas praėjo nuo to karto kai papasakojo viską.
- Į Bonę kažkas įsikūnijo.- nežinojo kaip tai pasakyti.- ir ji to nenorėdama atšaldė jį.- prisimerkusi nuo baimės spoksojo į mergaitę. Turbūt gerai turėjo atrodyti iš šalies, kai moteris bijojo mergaitės. - jis kiek supratau yra išvykęs iš miesto.- nors ir pati gerai nežinojo visos istorijos. Jei jis būtu užšaldytas, ji tikrai neketino jai pasakyti kur jis. Bet kai tokios problemos nėra tai viskas buvo gerai.